Backstory

Gyvenau kajojancioje Halflings gentyje netoli Waterdeep. Kai man buvo 11 metu, viena nakti visiems sumigus su geriausiu savo draugu (kuris buvo turtingiausio Halflingo, bendruomenes pirmininko sunus) sumasteme pazaisti jo tevo rusyje. Tuo metu pro sali ejo atsitiktinis "piktas plesikas" (piktas plesikas, nes tamsoje nesugebejau pamatyti jo rases, nezinau kas jis per vienas) bei zinodamas apie rusyje galincius buti turtus. Mes nusileisdami i rusi aptikome plesika jo darbu ikarstyje. Plesikas, pasirodo buvo ir magas. Jis uzkerejo mano geriausia drauga ir jis paemes degla padege savo tevu namus. Bandziau ji sustabdyti, bet magija buvo labai stipri. Su namu sudege ir draugo tevai. Plesikas tiesiog pasisalino. Kai visa bendruomene uzgesino gaisra ir pamate to pasekmes, pradejo klausineti - kas nutiko. Matydamas savo geriausia drauga nieko nepamenant, taciau plystancia sirdimi gedint savo tevu, man buvo ir pikta ir nepaprastai sunku papasakoti visiems, o ypac savo geriausiam draugui, kad butent jis (nors ir uzkeretas), taciau sudegino savo tevus. Nusprendziau nesuteikti kitiems dar daugiau skausmo, pasakiau, kad as netycia padegiau namus, o draugas is to soko nieko nepamena, bei prisiemiau kalte sau. Taigi, as - tas, kuris "padare tiek kancios savo bendruomenei", buvau istremtas....
 
 
nusprendziau istoti i vienuolyna ir del to, kad kitoje bendruomeneje man jau butu buve per sunku, bet ir del to, jog taip norejau pats. Nusprendziau, kad ismoksiu apginti save ir kitus, kad mano draugai daugiau niekada nenukentes nuo piktavaliu, kad kita karta as galesiu pasipriesinti ir fiziskai ir magiskai.
 
 
Atoris Bernablev - pirklys, kuris mane rado pasmetusi ir palydejo iki vienuolyno (dave vandens, valgyti ir susilde kelias dienas, kol pasiekeme vienuolyna)