Didžioji epocha, kurią didieji istorikai ir raštininkai pavadino po įvykių, sekusių didžiojo Kalifato sostinės mieste. Kai naujojo amžiaus aušra palengva aušo ir palengva stabilizavosi po išvengto karo, kuris galėjo apimti ir visiškai nusiaubti Rytinį Aelthijos kontinentą, visgi ši naujas istorijos tarpsnis buvo tik trumpas atokvėpis ir netrukus Aelthiją ėmė skaldyti vienas po kito kylantis konfliktas. Kiekvienas kontinentas, kiekvienas didis miestas ir karalystė, turėjo ne tik rūpintis savo vidaus bėdomis, bet ir atkreipti dėmesį į Tuzino karlasytės vidaus rietenas,kur palengva kilo grėsmė civilinio karo, bet ir rūpintis subjurusiais santykiais su nykštukais, kurių keletas klanų atsiskyrė nuo daugumos ir nusprendė atsiimti senąsias savo žemes sukeldami nemenką audrą tiek nykštukų, tiek kitų rasių tarpe. O kol visų žvilgsniai buvo nukrypę į vidaus rietenas, niekas neatkreipė dėmesį į kylančią grėsme iš už vandenyno, kur palei Rytinį Aelthijos kontinentą, vis dažniau buvo pastebėti besibūriuojantys keisti laivai ir kai tuo pat metu nauja ir paslaptinga galia palengva stiprino savo jėgas ir kilo iš šešėlių, vykdanti ilgametį savo planą, kurio vaisiai, jau buvo sunokę…ir per visą šitą neramų laiką, visų maldos pagalbai ir išganymui krito ant kurčių ausų, anot Juodosios saulės klerikų pamokslų, o galbūt buvo išgirstos, bet ignoruotos Dievų, kurie tuščiai arba abejingai stebėjo mirtingųjų kančias, sukeltas jų pačių kvailumo, o galbūt maldos nebuvo nei išgirstos ar ignoruotos, bet tiesiog aidėjo tuščioje sielų jūroje….